ritinti

rìtinti (-yti), -ina, -ino 1. tr. I, N, BŽ80, DŽ sukant aplink, stumti, ridenti: Rìtink akmenį iš duobės J. Čia į pakalnę tą bosą jau anam lengviai buvo rìtinti Klk. Kubilą ant šono pargriovė ir pradėjo ritinti į kiemą per duris LTsIV244. Ritino grūdų maišus iš svirno Žem. Akminis rìtys į tą bravarą Vž. Berželius kirsim, lapelius rinksim, akmenėlius rìtysim (d.) Onš. Nebijau, ir jai parvilkau tvorgalių gana, – tarė Petriukas, ritindamas rąstą aslon LzP. Ritinkit rąstus, liekit smalą ir karštą vandenį V.Krėv. Anie nu kalno ritino tus rąstus šiems po kojų LTR(Krtn). Nepakeliu [ligonio], už kojų paemu i rìtinu Grd. Kap man lengva žiedelis ritintie, tep man lengva su jaunu gyventie (d) Plš. Vėjužis pūtė, rìtino aukso žiedužį J. Vėjas rìtina smiltis K. Iš trijų kampų vėjelis pūtė, ritin geltonas smilteles D73. Išeinančiam duris atdarysiu, per dvarelį akmeniu ritysiu (d.) Viln. | prk.: Štai Nemuns išsitiesęs – milžinas ramus, ritina šlaitų pavėsiais vandenius savus TS1903,3. ^ Du trina, du ritina, penki peša, du žibina (verpia) LTsV612(Šl). | refl.: Pastumk tiktai nuo kalno akmenį – patsai žemyn ritinsis brš. ║ vežti, varyti: Paskui ėmė ritinti iš kampo dviratį LzP. O tėvas vežė iš laukų rugius, vežimą po vežimo ritino į kluoną rš. ║ prk. varyti, eiti (apie metus): Jo tėvas ritina ar aštuntą dešimtį Šts. Jis jau ritina šeštą dešimtį Dr. ║ prk. leisti: Ritink kartą (kortą) Šts. 2. tr. sukti, traukti pradalges (ppr. vasarojaus) į gabužus: Vienos ritino pradalges, kitos gubikes statė, dar kitos grėbstė Žem. Stora pradalgė, vargas rìtinti: an vietos guba Krš. Avižų rìtinti tokios mergelkos galia eiti Rdn. Kviečių pusė išbiro, miežiai kada nupjauti, guli neritinti, žolė jau peraugo LzP. Vasarojų rìtinsi, iš kūlės atejusi Pp. Bet mergaitės nutilo, vien skubina ritinti džiūstantį šieną Mair. 3. tr. M sukti į ritinį: Ritinu aš drobę nuo pievos in ritinį J. Pradėjo rìtinti audeklus Žr. Į šeivas giją rìtina Grd. | refl.: Pradedi austi, į ritinį jau ten ans (audeklas) i rìtinas, eina Lpl. 4. tr. LL252 raičioti, volioti. | refl.: Gera, sausa žemė, koc rìtykis Ar. Nesirìtyk an žemės Azr. 5. tr. raityti, garbanoti: Ji pirm linksminos, rìtino plaukus, dabar raudoja, vaiko sulaukus Lp. 6. tr. Krt ridenti dažytus kiaušinius įžulniai padėtu loveliu (žaidžiant per Velykas): Par Velykas vaikai kiaušinius rìtina Krš. 7. tr. kirsti, pjauti, kad nusiristų: Jei mano dalykų neišpildysi, tai aš tau galvą ritinsiu šalin MPs. 8. tr. šnek. valgyti, gerti, gurkti: Rìtink dar vieną kleckiuką, rìtink! Rdn. Rìtinkiat uogų su pienu, skaniai Rdn. Rìtink tą čierkikę, a kas nutiks? Krš. 9. tr. šnek. sklandžiai sakyti, kalbėti: Pamokslą ka ritina, ka ritina, bugu klausyties – kaip žirnius ber[ia] Šts. 10. intr. šnek. greitai bėgti, skubintis: Rìtina, kiek kojos įkerta Slnt. Kur berìtini, turbūt tetulis kur pasiuntė? Kal. Reiks ritinti numie Kl.

◊ ãšaras rìtinti vargti: Tai rìtinau ašarėlès su ituom sa[vo] vyru; geriau aš būtau nuejus per devynis stuomenius, ką aš ažu jo ejau Arm.

\ ritinti; antritinti; apritinti; atritinti; įritinti; išritinti; nuritinti; paritinti; parritinti; perritinti; praritinti; priritinti; suritinti; užritinti